- ponavimas
- ponãvimas sm. (1) → ponauti 1: Jie mato, kad jau artinasi jų ponavimo galas, ir užtat iš visų spėkų ant mūsų šoka rš. Damulienė įsiutusi už tokį vyro ponavimą, užleidusi sukatas ir pasiuntusi jį pas Abraomą, o dabar laisvai raganaujanti J.Balt.
Dictionary of the Lithuanian Language.